fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

10 dalykų, kuriuos kiekvienas gyventojas turi žinoti apie socialinį modelį

zmones1. 85 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 7% sumažėjęs nedarbo lygis.

– „Investuok Lietuvoje” pernai atliktas tyrimas rodo, kad 6 iš 10 įmonių lengviau samdytų žmones, jeigu nebūtų taip sudėtinga atsisveikinti su netinkamu ar nereikalingu darbuotoju.

– Skaičiuojama, naujasis modelis padėtų sukurti apie 85 tūks. darbo vietų – daugiau nei pusę to, kiek dabar darbo biržose užsiregistravusių žmonių (160 tūkst.).

– Estija nuo 2009 m. padidinusi darbo santykių lankstumą, sparčiai padidino užimtumą ir jos nedarbo lygis 2014 m. siekė 7,4 proc.

2. Patrauklumas užsienio investuotojams.

– Užsienio investuotojai = didesni atlyginimai, daugiau darbo vietų.

– Kol kas net 66 proc. investuotojų kaip pagrindinę kliūtį investuoti Lietuvoje įvardija nelankstų ir šiuolaikiniam laikmečiui nepritaikytą darbo santykių reglamentavimą.

– Pagal darbo sąlygų lankstumą, Lietuva velkasi uodegoje – 106 valstybė pasaulyje iš 144 (šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas, 2014-2015 m.)

– Iš ES šalių pagal darbo sąlygų lankstumą, Lietuva 21 – t.y. šešta nuo galo.

3. Darbuotojams numatyta 60 naujų teisių. Keli pvz:

– Mamoms, tėčiams: auginant vaiką turi teisę reikalauti dirbti ne visą darbo dieną ir per mėnesį privalo suteikti tokią galimybę, o vėliau pageidaujant – grąžinti visą darbo dienos krūvį.

– Studentams/norintiems laisvo laiko žmonėms: darbo vietos dalijimosi galimybė – kai pvz. du kolegos patys tarpusavyje tariasi, kaip pasiskirstys darbo krūvį, kuriomis dienomis/valandomis kuris dirbs.

– Teisė mokytis visą gyvenimą: kasmet po 5 d. papildomas atostogų dienas mokymuisi – tokiu būdu užtikrinant žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje ir geresnį darbo užmokestį.

– Naujos garantijos dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį – pvz. išeitinė išmoka pasibaigus terminuotai sutarčiai.

– Netekusiems darbo: sotesnės nedarbingumo išmokos. Galimybė teikti paslaugas su išankstiniais kvitais, kai dalį paslaugos kainos apmoka valstybė, taip skatindama įsigyti paslaugas iš tokių asmenų.

– Galimybė dirbti lanksčiu grafiku (tyrimai rodo, kad tai yra svarbu 7 iš 10 darbuotojų, Investuok Lietuvoje tyrimas, 2014 m.)

4. Lengviau kurti savo verslą, ypač SVV

– Mažinama administracinė ir biurokratinė našta

– Daugiau priimtinų darbo formų: terminuotai, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi. Darbo laiko apskaitą vesti tik esant viršvalandžiams, darbui švenčių dienomis arba poilsio dienomis, kai dirbama ne pagal grafiką.

– Mažesni administraciniai kaštai, paprastesnė darbuotojų samdymo, o nepasisekus verslui ar prasidėjus krizei –  paprastesnė atleidimo tvarka padeda drąsiau kurti daugiau naujų darbo vietų.

5. Geresnės galimybės derinti šeimą ir darbą

– Naujasis modelis siūlo lankstesnę darbo santykių ir darbo grafiko sistemą, kuri lengviau leidžia suderinti šeimą ir karjerą, nes darbo laikas derinamas pagal savo poreikius.

– Galimybė derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus (pvz.: 3 laisvos dienos per savaitę, darbas iš namų).

– Gali būti keičiamos poilsio dienos – tuomet du tėvai gali dalintis vaikų priežiūrą skirtingomis dienomis ir tuo pačiu turėti darbą.

– Subalansavus garantijas, darbdaviai nesibaidytų labiausiai saugomų grupių – mažamečių vaikų tėvų, neįgaliųjų, jaunimo ir kt. – pagerėtų jų galimybės gauti darbą

6. Labiau apsaugomas žmogus, netenkantis darbo ir bedarbiai

– Neveiksnias „popierines” esamo DK garantijas pakeistų mažesnės, bet užtikrintos (šiuo metu pvz. išeitines gauna tik 1 proc., 90 proc. išeina neva „savo noru”.

– Išmokos pagal stažą nediskriminuos jaunesnio amžiaus žmonių – šiais laikais retas kas išdirba įmonėje per 20 metų

– Bus taikoma reali atleidimo iš darbo priežastis, išmokant darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką.

– Jei darbdavys pažeidžia darbo teisę, ginčų atveju atleidžiamam darbuotojui nustatomas neturtinės žalos atlyginimas, kurio dydis priklauso nuo įmonės dydžio ir turi atgrasyti darbdavį nuo tokio pobūdžio pažeidimų.

– Siūloma kokybiška ir adekvati paramos sistema netekusiems darbo grįžti atgal į darbo rinką: užimtumo skatinimo priemonės, didesnė bedarbio išmoka, be to, ji mokama ilgiau ir didesniam skaičiui žmonių. Mažesnis nedarbas ir mažesnė socialinė atskirtis.

7. Didesni atlyginimai ir mažesnis skurdas

– Turėdami mažiau grėsmių ir patirdami mažesnius kaštus, darbdaviai galės mokėti didesnius atlyginimus. „Investuok Lietuvoje” 2014 m. atlikti tyrimai rodo, kad 62% darbuotojų verčiau norėtų didesnio atlyginimo nei didesnių socialinių garantijų.

– Didesnės pajamos vaikus auginantiems, dirbantiems tėvams, kurių anksčiau kai kurie darbdaviai vengdavo.

– MMA numatoma, kad būtų mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tuo tarpu, šiuo metu 1 iš 5 dirbančiųjų gauna minimalią algą.

8. Didesnės pensijos

– Pirmą kartą siūloma įdiegti automatinį pensijų indeksavimą, susietą su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis, kuris leis nuosekliai didinti pensijas ir tuo pačiu palaikyti socialinio draudimo biudžeto balansą.

– Automatinis indeksavimas reiškia, kad pensijos bus didinamos kasmet įstatymu nustatytu laiku pritaikius indeksavimo koeficientą – jis apims trejų pastarųjų ir trejų prognozuojamų metų vidurkį, todėl „išlygins” geresnius ir prastesnius metus.

– Koeficientas bus taikomas visai gaunamai pensijai, todėl pensijos padidėjimas visada bus aiškus ir lengvai apskaičiuojamas bei depolitizuotas. Nuosmukio metu, indeksavimas bus taikomas iš pakilimo metu sukaupto rezervo.

9. Greičiau ir efektyviau sprendžiami darbo ginčai

– Darbo ginčai, ilgai vykę teismuose bus operatyviai sprendžiami darbo ginčų komisijose.

– Jos jau pasiteisino kaip labai geras, operatyvus, nebrangus problemos sprendimas – 70 proc. ginčų komisijoms pateiktų ginčų išspręsta. Jose, problema sprendžiama ne retrospektyviai, kas buvo formaliai teisus, o perspektyviai – tai yra, kaip abiems pusėms pasiekti susitarimą ir geriausią abiem poziciją.

– Įtvirtinamos baudos už pažeidimus darbdaviams.

– Neišmokėti atlyginimai, neteisėtai skirtos drausminės nuobaudos ar vienašališkai pakeistos darbo sutartys – per praėjusius metus dėl šių darbo teisės pažeidimų į darbo ginčų komisijas buvo kreiptasi daugiau nei 5 tūkstančius kartų. Dauguma bylų išsprendžiama išvengiant teismo. Tik apie 2 proc. bylų sprendimų apskundžiama.

10. Modelis rūpinasi visais darbuotojais, profsąjungos atstovauja 8 proc.

– Profesinėms sąjungoms 2013 m. priklausė 8,3 proc. visų samdomų darbuotojų, jos atstovauja ne visų samdomų darbuotojų interesams.

– Profsąjungos atstovauja sektoriams, išlaikomiems iš biudžeto – mokytojai, policininkai, gaisrininkai, valstybės tarnautojai ir pan. Pritariame, kad problemas, kurių šiose sektoriuose yra, reikia spręsti, įskaitant ir mažų atlyginimų klausimą, tačiau ne viso dirbančiųjų sektoriaus ir darbo santykių nelankstumo sąskaita. Siūloma skatinti darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis.

(Visited 70 times, 1 visits today)
123456